vienyti

vienyti
viẽnyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) K, Š, Rtr, , NdŽ, , víenyti, -ija, -ijo NdŽ 1. tr. N tvirtinti vieną prie kito (apie statybos darbus). 2. tr. jungti vieną su kitu: Per daubą pilį su pilimi vienijęs tiltas A1884,45. | refl. Kvr: Toje vietoje vieškelis vienijosi su dvaro keliu . Pereisit vieškelį, vėl eikit tuoj pačiu keluku, ba jis tę viẽnijas Kpč. To kaimo žemė su mum viẽnijasi Vdšk. Ežeras viẽnijasi nat su tom balom Srj. ^ Pabučiuok, kur nesviẽnija Ln. 3. tr. I, LL51, L daryti vieningą, telkti: „A[ušrai]“ gi užgesus, mes dabar neturime laikraščio, vienijančio lietuvius ir keliančio iš miego LKXX30. | refl. I, LL51, L: Reikia burtis ir vienytis, kad nebūtume atėjūnų sutrupinti A.Vien. Mozūrai viẽnijosi su lenkais Vžn. 4. intr. sutikti, sutarti: Kap norėt tep gert! Už tai ir neviẽnija Kpč. 5. tr. teikti bendrumo, sieti: Ne žiedas, o meilė ir sutikimas vienija moterį su vyru I.Simon. Viduramžiais visą krikščionių pasaulį vienijo bendra tikyba B.Sanul. Visus čia vienijo rūpesčiai ir džiaugsmai, tos pačios dainos ir pasakos . Mus juk dar prižadai vienija Ašb. Vienijamoji katalikiškosios pasaulėžiūros reikšmė S.Šalk. 6. refl. derėti vienam prie kito, tikti: Pienas ir mėsa valgyt nesviẽnija Kb. Jo kepurė ir palitas labai gražiai iš tolo viẽnijasi Kb. \ vienyti; išsivienyti; privienyti; suvienyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • vienyti — viẽnyti vksm. „Aušra“ viẽnijo lietuviùs ir kėlė iš miẽgo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vieninti — viẽninti ( yti), ina, ino [K], KŽ; Sut, S.Dauk 1. žr. vienyti 2. | refl.: Vieninas jau miškai, susvienina in krūvą Srj. 2. refl. žr. vienyti 3 (refl.): Per kurį (sakramentą) pirm su Christumi, paskuito su Bažnyčia jo vieninamės ir tikrai tampame …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienijimas — viẽnijimas ( yjimas K, KŽ) sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, vienijimas (1) Š, NdŽ; LL51, viẽnijimos ind. 1. refl. → vienyti 2 (refl.): Manoma, juos (ežerus) turint požeminį vienijimos su kitais kur ežerais rš. 2. → vienyti 3: Karo su Maskva pretekstu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienuoti — vienuoti, uoja, ãvo J 1. žr. vienyti 2. | refl.: Aš matau, kad judu noritav vienuoties į vieną vienybužę, į vieną kūną J. 2. [K], LVIV668, KŽ žr. vienyti 3. | refl. KŽ: Uždarė tarp kalnų, idant su niekum negalėtum vienuotis (bendrauti) rš. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienytis — 2 vienỹtis, ė adj. (2) 1. visiškai vienas: Prašoks tatai kaip niekas, o tu vargeta liksies vienỹtis, nuogas, mizernas, apleistas DP312. Kentė [Dievas] ir ant genčių, ir tikrųjų mokytinių savų, tarp kurių jį vienas iždavė, o kiti ižbėginėjo ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • glausti — glaũsti, glaũdžia, glaũdė 1. tr. šlieti, dėti, spausti: Glaũsk nugarą pri pečiaus – sušilsi Als. Močiutės kelta, da aš nekėliau, glaudžiaũ galvelę prie priegalvėlio JV808. Gandras parlėkė iš pievų ir, glausdamas sparnus, tūpėsi į lizdą rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsivienyti — išsiviẽnyti išsiskirti iš bendros masės, išsileisti: Mėšlas be myžalų greitai išsivienija ir pražudo savo vertumą rš. vienyti; išsivienyti; privienyti; suvienyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jednoti — ×jednoti, oja, ojo (l. jednać) tr. K, Q72 1. N vienyti, taikinti. 2. glostyti (ką), gerintis prie ko: Jis kaip šuo: kol jednoji, tol nekanda Vl. Aš jį nejednosiu per visą amžių kaip mažą vaiką Vl. 3. Nj šerti, liuobti (gyvulius). jednoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jungti — jùngti, ia, ė tr. K, Š; SD168, B, R, MŽ31, M 1. rišti, sieti, vienyti; traukti: Ši sąsmauka jungia abu kraštus rš. Jùngti dančiu, dantiškai (sijas ir padėklus) VĮ. Parvarinė siena abi šalini sieni jungė S.Dauk. Jungti rąstus – sunkus darbas Lnk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kivkyti — kivkyti, ija, ijo (= kinkyti?) tr. N vienyti, jungti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”